Apskaitos politika

PATVIRTINTA
Vilniaus Žemynos progimnazijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 14 d.
įsakymu Nr. V- 50

VILNIAUS ŽEMYNOS PROGIMNAZIJOS APSKAITOS POLITIKA

I. BENDROJI DALIS

Vilniaus Žemynos progimnazija, įregistruota 2002-08-26, įregistravimo pažymėjimas Nr.000627, kodas 295472120. Vilniaus Žemynos progimnazijos  buveinė: Žemynos g. 14, Vilnius
Mokyklos pagrindinė veiklos rūšis – pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10 

                                                      II. APSKAITOS POLITIKA

Vilniaus Žemynos progimnazijos finansinės ataskaitos atitinka Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus ( toliau – VSAFAS). 
Progimnazija, tvarkydama buhalterinę apskaitą ir rengdama finansines ataskaitas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatymo tvarka bei apskaitos politika, patvirtinta  mokyklos direktoriaus 2018 m. sausio mėn. 4 d. Įsakymu Nr. V-. Apskaitos politika apima ūkinių operacijų ir įvykių pripažinimo įvertinimo ir apskaitos principus, metodus ir taisykles.
Progimnazijos finansiniai  metai sutampa su kalendoriniais metais, tarpinis ataskaitinis laikotarpis sutampa su kalendoriniu ketvirčiu.
Progimnazijos buhalterinę apskaitą tvarko Biudžetinė įmonė „Biudžetinių įmonių buhalterinė apskaita“( BĮBA) FVAS pagalba.

Apskaitos duomenys detalizuojami pagal šiuos požymius:
1.    valstybės funkciją;
2.    programą;
3.    lėšų šaltinį;
4.    valstybės biudžeto išlaidų ir pajamų ekonominės klasifikacijos straipsnį. 
Visos operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami dvejybiniu įrašu didžiojoje knygoje. Taikomi kaupimo, subjekto, veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, palyginimo, turinio viršenybės prieš formą principai. Pateikiama informacija yra patikima, teisinga, nešališka, visais reikšmingais atvejais išsami.

                                           Nematerialus turtas

Nematerialus  turtas yra pripažįstamas, jei atitinka 13-ajame VSAFAS pateiktą sąvoką ir  nematerialiajam turtui nustatytus kriterijus.
Nematerialus  turtas pirminio pripažinimo metu apskaitoje yra registruojamas įsigijimo 
savikaina. Po pirminio pripažinimo nematerialus turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas ribotas,
finansinėse ataskaitose yra parodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuvertėjimą, jei jis yra.
Nematerialiojo  turto amortizuojamoji vertė yra nuosekliai paskirstoma per visą nustatytą
turto naudingo tarnavimo laiką tiesiogiai proporcingu metodu. Likvidacinė vertė –0 Neatlygintinai gautas nematerialus turtas ne iš viešojo sektoriaus subjekto registruojamas jo tikrąją verte pagal įsigijimo dienos būklę, jei tikrąją vertę įmanoma patikimai nustatyti. Jei tikrosios vertės patikimai nustatyti negalima, tuomet nematerialusis turtas registruojamas simboline 0,30 Eur verte.
Nustatytos šios nematerialiojo turto grupės ir turto amortizacijos laikas:
1.    Programinė įranga, jos licencijos ir techninė dokumentacija    3 m.
2.    Patentai, išradimai, licencijos, įgytos kitos teisės    9 m.
3.    Kitas nematerialusis turtas    9 m.
4.    Prestižas    14 m.

                                               Ilgalaikis materialus turtas

Ilgalaikis materialus turtas pripažįstamas ir registruojamas apskaitoje, jei jis atitinka ilgalaikio materialiojo turto sąvoką ir 12-ojo VSAFAS nustatytus ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus.
Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas pirminio pripažinimo momentu apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina. Po pirminio pripažinimo ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus kultūros ir kitas vertybes, finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir nuvertėjimą, jei jis yra. Likvidacinė vertė -0. Neatlygintinai gautas ilgalaikis materialusis turtas ne iš viešojo sektoriaus subjekto registruojamas jo tikrąją verte pagal įsigijimo dienos būklę. Jei tikrosios vertės patikimai nustatyti negalima, tuomet ilgalaikis materialusis turtas registruojamas simboline vieno lito verte.
Neatlygintinai gautas ilgalaikis materialusis turtas iš kito viešojo sektoriaus subjekto registruojamas įsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas ir nuvertėjimas (jei jis yra) pagal ilgalaikio materialiojo turto perdavimo dienos būklę.
Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas už simbolinį mokestį registruojamas ilgalaikio materialiojo turto tikrąja verte, jei tikrąją vertę galima patikimai nustatyti ir kai tas subjektas iki turto perdavimo taikė tikrosios vertės metodą. Jei tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, ilgalaikis materialusis turtas registruojamas simboline vieno lito verte.
Kilnojamųjų, nekilnojamųjų kultūros vertybių ar kitų vertybių tikroji vertė nustatoma remiantis įsigijimo savikaina.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą
(tiesinį) metodą pagal ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus.

                                                         Atsargos

Pirminio pripažinimo metu atsargos įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ar grynąja realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė.
Nemokamai gautos atsargos apskaitoje registruojamos grynąja realizavimo verte.
Apskaičiuodama atsargų, sunaudotų teikiant paslaugas, ar parduotų atsargų savikainą, subjektas taiko konkrečių kainų įkainojimo metodą.
Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje registruojamas pagal nuolat apskaitomų
atsargų būdą, kai buhalterinėje apskaitoje registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija.
Prie atsargų priskiriamas neatiduotas naudoti ūkinis inventorius. Naudojamo inventoriaus apskaita tvarkoma nebalansinėse sąskaitose kiekine ir vertine išraiška.

                                                           Finansinis turtas

Finansinis turtas apskaitoje pripažįstamas tik tada, kai yra įvykdomos visos sąlygos, nustatytos 17-ajame VSAFAS „ Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“. Pirmą kartą pripažindama finansinį turtą, Subjektas įvertina jį įsigijimo savikaina.

                                                           Gautinos sumos

Gautinos sumos registruojamos tada, kai Subjektas įgyja teisę gauti pinigus ar kitą  finansinį turtą pagal 17-ąjį VSAFAS „ Finansinis turtas ir įsipareigojimai“. Gautinos sumos pirminio pripažinimo metu yra įvertinamos įsigijimo savikaina.
Vėliau ilgalaikės gautinos sumos ataskaitose parodomos amortizuota savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius, o trumpalaikės gautinos sumos ataskaitose parodomos įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.

                                                        Finansavimo sumos

Finansavimo sumos pripažįstamos, kai atitinka 20-ojo VSAFAS nustatytus kriterijus.
Gautos (gautinos) ir panaudotos finansavimo sumos arba jų dalis prapažįstamos finansavimo pajamomis tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su finansavimo sumomis susijusios sąnaudos.
Gautos ir perduotos kitiems viešojo sektoriaus subjektams finansavimo sumos,  subjekto sąnaudomis nepripažįstamos. Perdavus finansavimo sumas kitiems viešojo sektoriaus subjektams, mažinamos gautos finansavimo sumos, registruojant perduotas finansavimo sumas. Gautos ir  perduotos ne viešojo sektoriaus subjektams finansavimo sumos, registruojamos kaip subjekto sąnaudos, kartu pripažįstant finansavimo, kuris buvo skirtas šiam tikslui, pajamas. Informacija turi būti pateikiama pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčius per ataskaitinį laikotarpį.

                                                   Finansiniai įsipareigojimai

Pirminio pripažinimo metu finansiniai įsipareigojimai įvertinami įsigijimo savikaina. Vėliau  jie įsipareigojimai įvertinami:
a.    ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai – amortizuota savikaina;
b.    trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai – įsigijimo savikaina.

                                                                   Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami ir registruojami apskaitoje tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje
Subjektas turi dabartinę teisinę prievolę ar neatšaukiamąjį pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ištekliai, o įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei patenkinamos ne visos šios sąlygos, atidėjiniai nėra pripažįstami.

                                                             Pajamos

Pajamų apskaitai taikomas kaupimo principas. Finansavimo pajamos pripažįstamos tuo pačiu laikotarpiu, kai yra patiriamos su šiomis pajamomis susijusios sąnaudos.
Pajamos, išskyrus finansavimo pajamas, pripažįstamos, kai tikėtina, jog Subjektas gaus su  sandoriu susijusią ekonominę naudą, kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą ir kai galima patikimai įvertinti su pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas. Pajamos registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kai yra uždirbamos, t.y. kurį suteikiamos paslaugos ar parduodamas turtas ar kt., nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.

                                                             Sąnaudos

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos neduos ekonominės naudos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.
Darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo sąnaudos registruojamos kiekvieno mėnesio paskutinę dieną. 

                                                         Turto nuvertėjimas

Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje pripažįstami pagal nuvertėjimo požymius. 
Sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, nustatoma, ar yra turto nuvertėjimo požymių. Jeigu yra vidinių ar išorinių nuvertėjimo požymių, nustatoma turto atsiperkamoji vertė, kuri palyginama su turto  balansine verte.
Pripažinus   ilgalaikio   materialiojo   ir nematerialiojo   turto nuvertėjimo nuostolį, perskaičiuojamos  būsimiems  ataskaitiniams  laikotarpiams  tenkančios turto nusidėvėjimo  (amortizacijos) sumos, kad turto nudėvimoji (amortizuojamoji) vertė po nuvertėjimo būtų tolygiai paskirstyta per visą likusį jo naudingo tarnavimo laiką, t. y. nuvertėjimo suma nudėvima per likusį naudingo tarnavimo laiką, mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.

                                         Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

Įvykiai, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie suteikia papildomos informacijos apie subjekto finansinę padėtį paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (koreguojantys įvykiai), atsižvelgiant į jų įtakos reikšmę parengtoms finansinėms ataskaitoms, yra parodomi finansinės būklės, veiklos  rezultatų ir pinigų srautų ataskaitose. Nekoreguojantys įvykiai , pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, aprašomi aiškinamajame raštą, kai jie yra reikšmingi.

                                        Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai konkretus VSAFAS reikalauja būtent tokios užskaitos  (pvz., dėl draudiminio įvykio patirtos sąnaudos yra užskaitomos su gauta draudimo išmoka).
 Palyginamieji skaičiai yra koreguojami, kad atitiktų ataskaitinių metų finansinius rezultatus.
Apskaitos principų ir apskaitinių įverčių pasikeitimai, sudarant ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį, pateikiami aiškinamajame rašte.

                                                  Apskaitos politikos keitimas

 Vilniaus Žemynos progimnazija pasirinktą apskaitos politiką taiko nuolat arba gana ilgą laiką tam, kad  būtų galima palyginti skirtingų ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Tokio palyginimo reikia subjekto finansinės būklės, veiklos rezultatų, grynojo turto ir pinigų srautų keitimosi tendencijoms nustatyti. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių pripažinimo, apskaitos ar dėl jų atsirandančio turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir (arba) sąnaudų vertinimo apskaitoje pakeitimas yra laikomas apskaitos politikos keitimu. Apskaitos politikos keitimas finansinėse ataskaitose parodomas taikant retrospektyvinį būdą, t.y. nauja apskaitos politika taikoma taip, lyg ji visada būtų buvusi naudojama, todėl pakeista apskaitos politika yra pritaikoma ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams nuo jų atsiradimo.

                                                   Apskaitos klaidų taisymas

Ataskaitiniu laikotarpiu gali būti pastebėtos apskaitos klaidos, padarytos praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaida laikoma esmine, jei jos vertinė išraiška individualiai arba su kitų to ataskaitinio laikotarpio klaidų vertinėmis išraiškomis yra didesnė nei 0,0025 procento per praėjusius finansinius metų gautų finansavimo sumų vertės.

________________________________________________________________________