Pokalbis su mokiniais: „Kaip aš jaučiuosi prieš penktąją klasę“

Pokalbis su mokiniais: „Kaip aš jaučiuosi prieš penktąją klasę“

 

Artėjant mokslo metų pabaigai, susitikome su 4a, 4b ir 4c klasių mokiniais pasikalbėti apie tai, ką jiems reiškia baigti pradinę mokyklą.

 Paprašėme vaikų pripildyti stiklinį indą įvairaus dydžio akmenimis, po to smėliu, galiausiai - vandeniu. Aptarėme, kad tas stiklinis indas - tai jie, kurie per ketverius metus prikaupė visko tiek daug: žinių, įgūdžių, vertybių, gebėjimų, pomėgių, svajonių, draugų, šilumos, artumo, šypsenų, pasitikėjimo, meilės, pagalbos, santarvės ir t.t.

Vėliau mokinių paprašėme parašyti, kokie jausmai kyla, kai pagalvoja, jog jau greitai reikės atsisveikinti su ketvirta klase. Dar vėliau kvietėme įvardinti jausmus, kurie kyla pagalvojus apie penktosios klasės pradžią. Jausmai įvairūs: džiugu ir liūdna, smalsu ir neramu, įdomu ir nedrąsu... Suprantama - pokyčiai kelia dviprasmiškus jausmus ir tai normalu. Tik labai svarbu kalbėtis su patikimu ir artimu žmogumi apie tai, kas rūpi, džiugina ar neramina.

Norisi palinkėti, kad kiekvienas ketvirtokas drąsiai keliautų pasitikti mažų ir didelių dalykų, vedančių juos prie džiuginančių asmeninių pergalių.

 

Parengė psichologė Rūta Mickevičienė ir socialinė pedagogė Ona Lukoševičienė